Šokolado alegorija

Kartą nedidelė grupė jaunų, bet jau patyrusių specialistų, buvusių vieno prestižinio pasaulio universiteto studentų, susirinko į kurso susitikimą. Jie panoro pasikalbėti apie gyvenimą. Visi kartu nuvyko į svečius pas vieną mėgstamiausių universiteto dėstytojų, dabar jau pensininką. Buvusiems studentams jis visuomet buvo įkvėpimo šaltinis. Jie kalbėjo apie daugelį dalykų, bet didžiąją pokalbio dalį užėmė kalbos apie nuolatinius stresus darbe, apie nesėkmes versle ir asmeniniame gyvenime.
Profesorius pasiūlė išgerti po puodelį karšto šokolado. Jis lėtu žingsniu nuėjo į virtuvę ir po kiek laiko grįžo nešinas dideliu padėklu, ant kurio matėsi visiškai skirtingi dydžiu ir forma kavos puodeliai. Kai kurie buvo porcelianiniai, kiti stikliniai. Vieni išsiskyrė paprastumu, kiti prabanga, kai kurie buvo tiesiog meno kūriniai. O kai kurie buvo tokie negražūs, kad net nemalonu buvo į juos žiūrėti.
Profesorius atsargiai padėjo padėklą ant staliuko ir kiekvienam pasiūlė pasirinkti puodelį karšto šokolado. Kai kiekvienas mokinys ėmė ragauti gėrimą, profesorius pasidalino savo pastebėjimais:
- Mielieji, ar atkreipėte dėmesį, kad patys gražiausi ir brangiausi puodeliai buvo išgraibstyti akimirksniu? Turbūt manote, kad normalu pasirinkti viską, kas geriausia ir brangiausia, bet pasakysiu jums, kad būtent tame ir slypi nesibaigiančių stresų šaltinis. Puodelis, iš kurio jūs geriate karštą šokoladą, neturi jokios įtakos gėrimo skoniui. Paprasčiausiai, jis tik daugiau kainuoja, nei paprastas. O kartais, jis tiesiog slepia tai, ką mes geriame.
Tai, ko jums iš tiesų norėjosi – tai karštas šokoladas. Pats puodelis jums nebuvo reikalingas. Bet jūs nesąmoningai išsirinkote pačius gražiausius ir brangiausius. O paskui ėmėte stebėti vienas kitą ir mintyse vertinti kas iš kokio puodelio geria.

O dabar, mielieji, įsiklausykite į tai, ką jums pasakysiu... Gyvenimas — tai karštas šokoladas... Jūsų darbas, jūsų pinigai, padėtis visuomenėje — tai puodeliai. Tai tik priemonės, kurios sudaro dalį mūsų gyvenimo. Puodeliai, kuriuos laikote rankoje, neįtakoja ir tuo labiau nekeičia gyvenimo, kurį gyvenate, kokybės.
Kartais būna, jog mes taip koncentruojamės į puodelius, kad karšto šokolado, kurį mums siūlo Viešpats Dievas, skonis mums tampa nepasiekiamas, mes nejaučiam jo. Visada prisiminkite apie tai, kad Dievas mums duoda šį karštą šokoladą. Ir kad Jis neišrenka puodelio. Patys laimingiausi pasaulyje žmonės ne tie, kurie turi viską, kas geriausia ir brangiausia, o tie, kurie moka panaudoti tai, ką jie jau turi!!!
Gyvenkite paprastai. Mylėkite nesavanaudiškai. Vertinkite ir gerbkite save. Kalbėkite maloniai. Patikėkite viską Dievui. Ir prisiminkite: turtingas ne tas, kas daug turi, o tas, kuriam daug nereikia.
Vertinkite tą karštą šokoladą, kurį geriate!!!

David Frye nuotrauka