Apie Dievo kalną

Visi turbūt puikiai pamename Dievo kalną, apie kurį pasakoja Išėjimo knyga. Ant Dievo kalno Horebo, apie kurį pasakoja Išėjimo 3 skyrius, Dievas pirmą kartą pakalbino Mozę iš degančio krūmo.

"1 Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo ­ Dievo kalno. 2 Viešpaties angelas pasirodė jam degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendėjo liepsnoje, nesudegė. "

Įdomu tai, kad šis įvykis vyksta Mozei ganant avis. Reiškias šis kalnas buvo tose vietovėse, kurias Mozė neblogai išmanė. Juk kitaip jis pasiklystų kartu su savo avimis. :)

Kitas Dievo kalnas minimas vėliau yra Sinajaus kalnas, ant kurio Mozė gavo dekalogą, 10 Dievo įsakymų. Aplink Sinajaus kalną, dėl savo nepaklusnumo, žydai vaikščiojo 40 metų ir tik paskui įėjo į Pažadėtąją Žemę.

Teologai ir istorikai kalba apie tai, kad nebuvo dviejų skirtingų kalnų. Tame pačiame kalne Mozę kalbino "Dgantis krūmas" ir ant to paties kalno buvo nusileidęs Dievas, davęs Mozei dešimt įsakymų.

Kila įdomus klausimas: jei Mozė taip gerai žinojo lanšaftą, aplinkinę vietovę, kaip taip atsitiko, jog jis su tauta 40 metų vaikščiojo aplink tą patį kalną ir niekaip negalėjo patekti į Pažadėtąją Žemę?

Aš manau, jog todėl, kad nuo Dievo valios niekas negali pabėgti. Jeigu Dievas buvo nusprendęs nepaklusnius žydus laikyti dykumoje, tai kaip besistengtų Mozė, niekaip negalėtų priversti žydus nukeliauti ten greičiau. :)