Iš ap.d. 10 skyriaus

Kornelijus - buo pamaldus pagonis, kuris darė daug gero ir tikėjo turėjo bendravimą su gyvuoju Dievu. Dievas nusprendė apsireikšti Kornelijui ir pataisyti jo kelią. Apie tai pasakoja 10 skyrius.

Po Dievo vedimo, kurio vadovavosi Kornelijus, o taip pat po Dievo apreiškimo Petrui, Viešpats suveda abu šiuos žmones ir Petras paskelbia Evangeliją šimtininkui ir jo šeimai bei draugams.
Ir štai kas vyksta toliau:

⁴⁴ Petrui tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. ⁴⁵ Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. ⁴⁶ Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą. ⁴⁷ Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų šitiems neduoti krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“ ⁴⁸ Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.

Įdomu, kaip gi žydai suvokė, kad nužengė Šventoji Dvasia? Jeigu šią mintį skaitys sekmininkas - jis be dvejonės pasakys, kad jie suprato tai iš kalbėjimo kalbomis. (Juk ši vieta - yra vienas iš įrodymų, jog Šventosios Dvasios krikšto ženklas - kitos kalbos).
Bet atkreipkime dėmesį į 46 eilutė. Ji - tarsi paaiškinimas kodėl žydai stebėjosi. Ir ten paminėti du lygiaverčiai dalykai. Pagonys prakalbėjo kalbomis, pagonys šlovino Dievą.
Hm.. Ar tai galėtų reikšti, kad vienas iš Šventosios Dvasios buvimo žmoguje ženklas yra kalbėjimas kalbomis? Ar tai galėtų reikšti, kad vienas iš Šventosios Dvasios buvimo žmoguje ženklas yra šlovinti ir girti Dievą? Ar tai reikškia, kad Šventosios Dvasios požymis - yra kalbėjimas kalbomis, kurios šlovina Dievą? Manau, kad visi trys teiginiai yra teisingi.

Taigi, negalima sakyti, kad vien kalbėjimas kalbomis yra - ženklas. Tai, kad žmogus nuoširdžiai šlovina Dievą už išganymo dovaną, tai kad jo akyse matosi meilė Dievui ir noras atiduoti Jo vertą gyrių - taipogi ženklas Šventosios Dvasios. Verta prisiminti Šventojo Rašto eilutę, kurį primena, kad niekas negali pasakyti, kad Jėzus yra Viešpats, jeigu jo neparagins Šventoji Dvasia.. O nuoširdus šlovinimas - galbūt yra daug daugiau.