"Akis už akį" arba Žiaurusis Dievas

Posakis "Akis už akį, dantis už dantį" yra plačiai žinomas ir dažniausiai naudojamas parodyti koks Dievas yra žiaurus. Ši, Senojo Testamento pozicija, pateikiama, kaip skatinimas keršyti ir pan. Jeigu tau dantį išmušė - tai ir tu neatsilik.
Hm.. Keistokas požiūris. Aš čia matau daugiau Dievo teisingumą ir apsaugą, nei mokslą apie kerštą. :)
Senovės pasaulis buvo gana žiaurus. Šeimos buvo gausios ir dažnai būdavo klanais, giminės kartais turėdavo savo valstybes, kariuomenes (pvz Abraomas), gyvendavo ir gindavo savo teritorijas ir visi buvo giminingi vienas kitam. Taigi, kitiems jie dažnai buvo labai žiaurūs, ypatingai tais atvejais jeigu kas nuskriausdavo vieną iš giminės. Tuomet sulaukdavo visos giminės keršto. Ir tada prasidėdavo.
Ateidavo nuskriaustasis su chebra ir išžudydavo visą skriaudėjo šeimą ar net giminę. Ir tokiu būdu, vieno žmogaus kvailas poelgis atnešdavo daugybės mirtį.

Grįžtam prie Dievo. Jis matė, kad artimuosiuose Rytuose vyksta toks chuliganiškas gyvenimas ir jis tampa įprastas. Taigi, kurdamas Įstatymą, Viešpats davė ir įsakymą, jog už akį, turi būti paimta akis (vienaskaita). Kitaip tariant - tu negali išžudyti visos skriaudėjo šeimos - turi mirti tiktai jis vienas. Kaltininkas.
Taigi, dėl šio, vadinamo žiauriuoju, Viešpaties įsakymo, atėjo daug daugiau ramybės ir taikos į anuos laikus. Tokiu būdu, šis įstatymas neskatina keršyti, o sureguliuoja pusiausvyra tarp keršto troškimo ir teisingumo. Viešpats yra genijus!