penktadienis, liepos 15, 2016

Atspindys

Kartą prie įėjimo į vieną Vidurio Rytų miestą, oazės pakraštyje sėdėjo žmogus. Prie jo priėjo jaunuolis ir paklausė: "Aš niekada nebuvau jūsų kraštuose. Kokie šio miesto gyventojai?"
Senis į jo klausimą atsakė savo klausimu: "O kokie buvo gyventojai to miesto, iš kurio tu atvykai?"
"Blogi žmonės, savimylos. Aš labai džiaugiuosi, kad išvykau iš ten."
"Tokie patys ir šio miesto žmonės," - atsakė jam senis.

Po kurio laiko prie senio priartėjo kitas jaunuolis ir uždavė jam tą patį klausimą:
"Aš ką tik atvykau į jūsų šalį. Kokie žmonės čia gyvena?"
Senis vėl atsakė klausimu į klausimą:
"O kokie gyveno žmonės ten, iš kur tu atėjai?"
"Jie buvo geri, dosnūs, svetingi ir sąžiningi. Aš turėjau daug draugų, man buvo labai sunku skirtis su jais."
"Tokie patys žmonės gyvena ir čia," - atsakė senis.



Prekeivis, turėjęs visai šalia savo parduotuvėlę, girdėjo abu pokalbius ir, jaunuoliui išėjus, priėjęs prie senio pradėjo priekaištauti:
"Kaip gi tu gali visiškai priešingai atsakinėti į tą patį klausimą?"
"Mano sūnau, - atsakė senis, - kiekvienas savo širdyje turi savo pasaulį. Tas, kuris nerado nieko gero viename mieste, neras nieko gero ir čia. Ir atvirkščiai, kas įgijo draugų kitame mieste, ir čia ras gerų ir ištikimų draugų. Matai, žmonės yra tokie, kokiais mes juos randame."

Iš Bruno Ferrero knygos "Saulės spindulėlio prisilietimas."

Komentarų nėra: