Drugelio efektas

Neseniai tapau įdomaus įvykio liudininku.
Šalia Žemųjų Šančių baptistų bažnyčios Kaune auga sena obelis. Vyko vaikų dienos stovykla ir kažkokiems žaidimams reikėjo daug obuolių. Atėjo vaikinukas ir per keletą kartų nukratė visus įmanomus obuolius, kol galiausiai jau niekas nenorėjo kristi. Surinkęs juos nuo žemės į pintinę, jis pasileido bažnyčios link.
Aš sėdėjau ant suoliuko ir stebėjau aptuštėjusią obelį, nuo kurios nukrito ne tik beveik visi vaisiai, bet ir lapai.
Ir čia aš pastebėjau drugelį, kuris, pasiklydęs krentančiuose lapuose, darė tik jam vienam žinomus viražus tarp obels šakų. Galbūt pavargęs, ar pastebėjęs kažką įdomaus, jis atsargiai nutūpė ant netoliese vis dar kabėjusio obuoliuko. Tačiau pasidžiaugti poilsiu jam visai neteko, kadangi tuojau pat turėjo kilti į orą dėl to, kad obuolys atsikabino nuo jį laikusios šakelės ir pasileido žemės link.
Drugelis nuskrido sau, o obuolys liko gulėti ant žemės, tuo tarpu aš pasilikau su savo mintimis.

Žinote, mes, žmonės, puikiai išmanome kas yra mūsų jėgoms, o kas ne, ką mes galime padaryti, o ko negalime, su kuo susidorosime, o prieš ką net neverta kovoti.
Kartais į mūsų gyvenimą ateina didelės sienos, didelės negandos ir nepajudinamos aplinkybės, žlugdančios mūsų pasitikėjimą savimi, Dievu ir vedančios į nusivylimą bei neviltį. Net nepakruta liežuvis melstis Dievo pagalbos, nes ir taip viskas aišku.

Nežinau ar tą žinote, bet visi drugeliai yra stebėtini realistai. Kiekvienas drugelis aiškiai suvokia, kad ne jo svoriui ir ne jo jėgoms yra pajudinti obuolį, kabantį ant medžio šakos. Ar galėjo drugelis įsivaizduoti, kad jo gyvenime įvyks toks įvykis? Galbūt tik svajonėse. Negaliu patvirtinti, bet greičiausiai jis nuskrido girtis savo draugams apie savo galybę. :)
Mes viso labo riboti žmones, kuriuos gąsdina jų gyvenimo aplinkybės ir problemos, dažnai nesame pakankamai drąsūs stoti prieš mūsų gyvenimo sienas ir gigantus. Ir didžiausia priežastis yra ta, jog esame realistai ir puikiai suvokiame, kad tai ne mūsų jėgoms.
Taip pat galvojo ir drugelis. Tačiau jis nežinojo įvykių, kurie vyko prieš jam atsiduriant šioje situacijoje. Jis nežinojo, kad prieš tai kažkoks žmogus iš visų jėgų kratė galingą medį, silpnindamas šakų ir, jose kabančių vaisių, ryšius. Ir galiausiai visi įvykiai atvedė prie, atrodytų, neįmanomos situacijos.
Ar žinote, kad lygiai taip pat yra ir mūsų gyvenime? Mes nedrįstame prašyti Dievo dalykų, kuriuos laikome nerealiais ar neįmanomais, tačiau mes nežinome kaip Dievas veikė iki šiol ir kiek prieš mus stovinčioje sienoje yra Jo paruoštų plyšių. Tai kas atrodo neįmanoma, su Dievu yra visiškai realu, nes Jis, kurio neriboja laikas, jau seniai žinojo kur jūs atsidursite ir ruošė kelią jūsų pergalei. Visko ko jums trūksta, tai tikėjimo žingsnio, suvokiant, jog esate didžio Dievo vaikas.
Būkite drąsūs, vilkitės savo Viešpačiu, nes su Juo visos sienos yra sugriaunamos ir visi obuoliai parbloškiami žemėn.

* Paveikslėlis: "Butterfly effect" by orientallad