šeštadienis, spalio 02, 2010

Kam kūrė Dievas?

Mūsų bažnyčioje veikia Pranašų mokykla, kurioje studijoja aktyviausi bendruomenės nariai. Neperseniausiai nagrinėjome žmogaus doktriną, kalbėjome apie žmonijos atsiradimą, apie Dievo kūrybą.
Kilo klausimas: Dėl kokios priežasties Dievas sukūrė pasaulį? Kam to reikėjo?
Įsivaizduokite, kad tobulas Dievas, kuris per amžius buvo, staiga nei iš to, nei iš šio sukuria Žemės planetą ir visą, kas gyva. Kam?
Dažniausiai krikščionys aiškina ši atsitikimą keliais būdais.
Vieni teigia, jog Dievas norėjo sukurti būtybę, kuri laisvai galėtų Jį pasirinkti. Angelai negali rinktis, jie buvo sukurti kaip tarnaujančios "dvasios", jie aiškiai žino savo poelgių vertę ir pasekmes.
Žmogus gi, kaip amžina siela, yra įkūnytas ir šiuo metu negali matyti dvasinio pasaulio, o tai reiškia savo ateities. Todėl jis, turėdamas laisvą valią, gali savarankiškai pasirinkti sekimą gyvuoju Dievu ir gyvenimą su Juo.
Taip pat sakoma, kad žmogus buvo sukurtas, kad pašlovintų savo Kūrėją. Tai jo pašaukimas, prasmė ir gyvenimo tikslas.
Su tuo iš esmės galima būtų sutikti. Tik yra vienas klausimas. Jeigu Dievas iš tiesų yra tobulas, tai reiškia, kad Jis negali turėti jokių poreikių, Jam nėra reikalo kažko norėti, o tuo labiau kažkokio menkučio žmogaus Jam galimai suteikiamos šlovės. Jis gi tobulas! Reiškias Jam nieko iš mūsų nereikia.
Tai kam tuomet Jis sukūrė pasaulį ir Jo kūrybos vainiką - žmogų?

Prašosi keletas variantų.
Vienas jų, kaip mano pažįstama mergina, vardu Eglė, mėgsta sakyti: Dievas turi gera humoro jausmą. Atsakymas toks, jog Dievui nebuvo ką veikti ir dėl to Jis nusprendė sukurti žmogų. Ir stebėti. Stebėti kaip žmogus mano esąs kažkas didingo, kaip kažko siekia, bet nepasiekia, kaip mano ką nors žinantis ir galų gale suvokiantis nieko nežinąs. Kažką planuojantis ir matantis, kad planai byra į šypulius, mėginantis įsiamžinti ir vis tiek pamirštamas. Galbūt tai linksma. Man kartais stebint tai būna linksma.
Tačiau pažinodamas kai ką apie Dievą, aš žinau, kad toks elgesys nėra būdingas Jam. Dėl kažkokio bajerio ar linksmybės, Jis nebūtų siuntęs į Žemę savo Sūnų Jėzų Kristų.
Todėl, esant tokiai situacijai ir žvelgiant į Dievą kaip į be galo tobulą ir šventą esybę, man peršasi vienintelė išvada. Ta, kad Dievas sukūrė pasaulį ir žmogų tik tam, kad padarytų jį laimingą. Ne dėl savęs Jis tą darė, ne dėl angelų, o dėl mūsų. Tam, kad pasirinkę Jį mes galėtume patiri tikrąją amžiną laimę, kad vieną dieną mūsų nepilnavertiškos ir išalkusios sielos būtų pasotintos ir visiškai patenkintos. Ir dėl to, Jis nepagailėjo net savo Sūnaus, kuris nebuvo sukurtas, o amžinai buvo su Tėvu.
Na, o sakant tiesą, tai atsakymą į tokį klausimą gausime amžinybėje, o dabar galime tik pafantazuot. :]

1 komentaras:

wee rašė...

tai va, nera atsakymo uzkoduoto knygose :( ..kadangi fizikos desniai, manau, galioja ir 'ten', tai energija (kitaip mase) negali is niekur atsirast ir niekur dingt, tik is vienos rusies energijos virst kita. Reiskias buvo kazkox pradas is ko mus sukure :) [kaip kad Ieva is sonkaulio]... daugiau nesimasto, tamsu uz lango... O mastosi.. Dievas yra menininkas ir is dalies saves ar savo tobulumo sukure kurini :D ... siaip ar taip speju, po kokia 500m. zmones pasijuoks is musu minciu ir arciau pazins Dieva, nes gal pagaliau suvoks visas tas keistas sampratas, kaip begalybe, n-toji dimensija, laiko duobes ir t.t., kad gales paaiskinti Dievo egzistavima kaip teorema.