Apie pinigus, progas ir antrąjį Kristaus atėjimą

Keletas minčių iš Luko 21 skyriaus.
Labai puikus apokaliptinis skyrius, turintis gausybę minčių, tačiau aš kaip visuomet apsiribosiu keliomis nepastebėtomis arba neakcentuotomis vietomis.

1. Skyrius prasideda istorija apie našlės skatiką. Vienas mano pažįstamas žmogus kartą priėjo ir sako: Žinai, vis dėlto gera ta istorija apie Jėzų kai jis apsimetė
elgeta ir prašydamas pinigų, žiūrėjo kiek kas aukoja.. Pagalvojau: oba, įdomi interpretacija! :D
Kaip bebūtų, čia mes randame Jėzaus žodžius: "Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus. Anie visi metė į aukų skrynią iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui."

Finansinis klausimas labai yra įdomus klausimas. Vieniems jis yra pats sunkiausias, o kiti, vykdydami finansinę tarnystę, nori taip atsipirkti nuo didesnio pasiaukojimo Dievo darbui.
Tačiau man užkliuvo tai, kad šioje istorijoje praktiškai yra svarbi ne tik žmogaus širdis, bet ir suma. Kaip tai? Įsivaizduokite situaciją, kai tarkim milijonierius nuoširdžiai meta mėnesinę 10Lt auką. Širdis čia dalyvauja, tačiau jo auka nėra adekvati jo pajamoms ir gaunasi ta situacija iš Luko evangelijos, kad aukojama iš to, kas atlieka. Taigi, realiai negalima būtų teigti, kad šiame tarnvime svarbiausia yra nuoširdumas, tačiau lygiai taip pat neteisinga būtų teigti, jog svarbiausia yra suma. Matyt čia reikalingas derinukas. ;) Reik nepamiršti to.

2. Antra mintis prasideda 12 eilute: "Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti." Pamąsčiau kaip stipriai skiriasi šiuolaikinė krikščionybė nuo ankstyvosios... "Tai bus jums proga liudyti," - sako Jėzus. Jeigu mane tąsytų po visokias sinagogas ir karalius dėl Jėzaus vardo, aš tikriausiai melsčiausi, kad Dievas mane išlaisvintų nuo to ir nematyčiau tame nieko gero. O matyt, mokiniai, matė, jog tai yra proga. Proga liudyti, skelbti evangeliją. Mes, šių dienų krikščionys ne tik nepastebime tokių progų, o dažnai iš viso apleidžiame didįjį paliepimą.

3. Ir pagaliau trečias dalykas - mano akys nepraslydo pro 34 eilutę, kurioje kalbama apie pasirengimą Kristaus atėjimui: "Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkusios nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai." Trys dalykai, kurie gali užmigdyti lukiantįjį. Nesaikingumas, girtavimas ir gyvenimo rūpesčiai. Nesakingumas, kai nuolatos kažką gyvenime sieki ir visas pstanga dedi savo tikslo įgyvendinimui. Girtavimas ir kiti svaigalai skatina palaidumą ir apsileidimą, kuomet žmogus vis mažiau lieka panašus į save. Ir pagaliau gyvenimo rūpesčiai, kasdienė rutina, kuri praryja žmogų, įveldama jį į daugybės mažų problemyčių sprendimą.
Ir nebėra žmogaus, o Kristus tai ne už kalnų...