Kai prakalba Šventoji Dvasia

Šventajame Rašte aiškiai matyti, kad žmonės gyveno, veikė ir tarnavo Dievui vedami Šventosios Dvasios. Dažnai galime sutikti tokių frazių, kaip "paragainti Šventosios Dvasios jie pasielgė taip ir taip", "Šventoji Dvasia neleido jiems eiti ten ar ten", "prakalbėjo Šventoji Dvasia" ir t.t.

Ką gi, Dievas nepasikeitė ir mūsų laikais, - viskas tik priklauso nuo mūsų jautrumo Šventosios Dvasios balsui ir to, kaip mes artinamės prie Dievo ir kokį gyvenimą Jam gyvenam.

Apaštalų darbų 20-21 syriuose aprašomi paskutiniai Pauliaus darbai, jo pasiruošimas mirčiai. Jis žinojo, kad netrukus sulauks mirties. Jam buvo tai išpranašauta daugelio žmonių. Kai jis dar keliavo po Azija, daugelis tikinčiųjų jį ragino nekeliauti į Jeruzalę, nes ten jo lauks mirtis. Tačiau Paulius vistiek eina..

"²² Ir štai aš, Dvasios belaisvis, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, ²³ tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man skelbia, jog manęs laukia pančiai ir vargai. ²⁴ Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau tarnystę, kurią esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją." 20 sk.

"⁴ Suradę mokinių, prabuvome su jais septynias dienas. Dvasios apšviesti, jie patarė Pauliui dar nevykti į Jeruzalę." 21 sk.

"¹⁰ Mums būnant dar kelias dienas, iš Judėjos atėjo vienas pranašas, vardu Agabas. ¹¹ Jis apsilankė pas mus, paėmė Pauliaus juostą ir, susirišęs ja rankas ir kojas, pasakė: „Šventoji Dvasia kalba: 'Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, tokiu būdu Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas'“. ¹² Tai išgirdę, ir mes, ir tenykščiai prašėme, kad jis neitų į Jeruzalę." 21 sk.

Hm.. Ar galima tai suprasti taip, kad Paulius nesiklauso Šventosios Dvasios skatinimų ir liudijimo ir elgiasi savaip? Ar tai reiktų suprasti kaip Pauliaus ėjimą Dievo paskirtuoju keliu? Pvz 21:4 sako, kad Šventosios Dvasios apšviesti mokinai ragino nevykti į Jeruzalę.

O galbūt šiame kontekste galima būtų prisiminti įvykį iš Jėzaus gyvenimo, kai Simonas Petras ragina Jėzų neiti Golgoton kentėti? :) Na, bet tuomet aiškiai buvo pasakyta, kad per Petrą kalbėjo velnias, tačiau čia taip pat aiškiai rašoma, jog kalba Šventoji Dvasia..

Įdomu. Ir vis dėlto norisi tikėti, kad Paulius buvo teisus priimdamas šiuos artėjančius įvykius kaip Dievo valią ir kelią į amžiną užtarnautą poilsį kartu su Jėzumi. Juk jis kaip sako: "²⁵ Ir štai dabar aš žinau, kad daugiau nematysite mano veido jūs visi, su kuriais esu buvęs, skelbdamas Dievo karalystę. ²⁶ Todėl aš šiandien iškilmingai pareiškiu, jog nebūsiu kaltas, jei kas pražus! ²⁷ Aš jums nieko nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus." (20:25-27)

Galbūt vertėtų pamastyti kaip mes šiais laikais girdime Dievo Dvasią ir kaip reaguojame į Jos balsą.