Mano plikos galvos istorija

Jau beveik baigiu ataugti. :)
Tad turbut pats laikas "iregistruoti" sia istorija cia. Kai kurie jusu jau yra ja girdeje, kiti isgirs pirmasyk.
As esu toks zmogus, kuris negali sedeti be veiklos. Kai turiu laisva minute, negaliu tiesiog pasedeti ant sofos ir pailseti. Man reikia ilsetis, pvz prie kompiuterio - mano kunas ilsisi, o galva kazka veikia. Zmones, pazistantys mane, galetu paliudyti, kad daznokai net neturiu laiko pavalgyt. :)
Biblija kalba, kad paskutiniais laikais dienos sutrumpes. Butent tai mes ir patiriame siais laikais. Ta isgyvenu ir as. Laikas lekia taip, kad rodos nieko nespeji, nera laiko ir tam ir anam, net mastyt nespeji. :] Bet zinote, Dievas yra maloningas mums. Si sekmadieni as buvau priverstas laisvu laiku nieko neveikt, o tai man atvere mastymo kelia.
As susimasciau apie savo gyvenima, apie tai kaip as gyvenu ir kaip gyvena mane supantys zmones. Ir zinote, po keliu minuciu mano akyse buvo asaros... Siais metais bus 11 metu kai as esu su Dievu. Kiek vaisingas uta sis laikotarpis? Koks esu dabar? Keli zmones buvo pazine Dieva per mano liudijima? Kiek laiko as skiriu jaunimo tarnavimui? Koks yra mano sventejimo kelias? Ar auga mano pasitikejimas Dievu ir Jo pazinimas?
Heh, kazkoks nusivylimas atejo i mano sirdi. Nusivylimas savimi, aplinkiniais, siuo gyvenimu ir, tikriausiai, mastydamas apie tai as po truputi buciau igrimzes i depresija.. Taciau, kadangi, mano isitikinimu, tikintys negali buti depresijoje - pries mane atsivere dvi galimybes:
1. Nuraminti save, kad viskas cia gerai, siais laikais taip jau buna, visi tokie ir tiesiog negalvoti apie tai;
2. Pradeti kazka keist.
Kadangi man dar rupi Dievas ir mano sirdyje Jis turi kazkiek vietos, as atmeciau pirma varianta. Reikejo kazka keist, bet ka? Ir tada as prisiminiau Nazyrus... Tai buvo zmones, kurie Senojo Testamento laikais norejo save paskirti Dievui tam tikram laikotarpiui. To laikotarpio, kol jie buvo paskirti Dievui, jie negalejo liestis prie moters, negalejo liestis prie mirusiuju, netgi jei tai buvo ju giminaitis. Visa ta laiko negalejo gerti vyno ir privalejo nekirpti plauku ir barzdos. Taciau jei per ta, savo paskirimo Dievui laika, jie kazkaip neivykdydavo savo izadu, duotu Dievui, nazyras privaledavo apskusti galva plikai ir duoti izadus is naujo.
Prisimines siuos zmones, as pasakiau sau, kad ir man reiktu atnaujinti savo izadus Dievui. Ne del kazkokiu tradiciniu reikalavimu, bet tiesiog is naujo pazadeti Dievui ta, ka anksciau esu zadejes.
Taigi, ilgai negalvojes, stai as jau kirpykloje ir sakau: "Plikai, prasom!" Mano garbanos tik krenta, as ziuriu i save veidrodyje ir galvoju kas cia vksta. Tada nusisypsau ir pagalvoju: "Sauniai man primins mano sukuosena manoatnaujintus izadus". :)

Nezinau kiek mano atnaujinti izadai pakeite mano gyvenima, bet zinau tikrai, kad tai buvo geras postumis tobuleti Viespatyje ir siekti dvasiniu aukstumu, pasiaukojimo ir sventumo.