Dievo keliai

Vienas vienuolis kalnietis norėjo pažinti Dievo kelius. Jis visur jų ieškojo.
Karta jis susapnavo sapną: pas ji ateina angelas ir sako: „Eime, aš tau parodysiu Dievo kelius.“ Jie nuėjo. Viename kaime jie apsistojo nakvynei. Namu seimininkas pasidalino su jais dideliu džiaugsmu – jis daugeli metu kariavo su savo kaimynu ir stai jo draugas atejo susitaikyti su juo ir padovanojo jam grazia auksine taure. Jis pasake, kad nuo siol gers tik is jos. Ryte vienuolis ir angelas iškeliavo toliau.
Po kurio laiko angelas parode vienuoliui taure. Angelas pavoge ja. I vienuolio pasispyktinima, jis atsake: „Tylek, tai Dievo keliai“.
Jie keliavo toliau ir priejo turtinga nama. Ten gyveno labai niurus zmogus. Visi jo bijojo, jis buvo labai pyktu žmogumi, despotu ir zudyku. Tik jo mazas sunelis galėjo suminkštinti jo sirdi. Pernakvojus to žmogaus namuose, vienuolis iškeliavo toliau. Jis jau priejo kriokli, kai angelas ji pavijo su tuo niuraus žmogaus sunumi. Jis priejo kriokli ir imete vaika i vandeni, pasakydamas sukrestam vienuoliui: „Tylek, tai Dievo keliai“.
Jie priejo maza varginga trobele. Ten gyveno labai vargsa seima, bet prieme juos labai vaisingai. Pernakvojus pas juos, keleiviai iškeliavo. Taciau staiga vienuolis išgirdo uz nugaros tarskejima. Atsisukes, jis pamate kad dega svetingu sveciu trobele. Angelas padege ja. Vienuolis daugiau nebegalėjo susilaikyti. Jis nesusivalde: „Kaip tu gali sakyti, kad tai Dievo keliai?! Tu pavogiai taikos uzstata pas du susitaikusius draugus. Tu nuzudei berniuka – vieninteli sunu, kuris suminkštindavo tevo sirdi. Tu sudeginai paskutini vargsu zmoniu prieglobsti. Visi jie prieme mus, o tu atmokėjai jiems blogiu uz geri. Nesakyk man, kad tai Dievo keliai“.Angelas nupurte galva ir atsake: „Privataus namo seimininka apgavo jo kaimynas. Taure buvo prisigerus nuodu, ir jeigu jis išgertu is jos – mirtu. Despoto sunus uzaugtu dar baisesnis uz savo teva, o nekalto vaiko mirtis iseis tik i nauda tevui. Po tu vargsu zmoniu trobele, yra užkastas puodas su auksinėmis monetomis. Apziuredami griuvenas, tie zmones atras ten lobi.“
Isties Dievo keliai neitiketini, - vos galejo istarti vienuolis..