Hmz..

Katik atsisveikinome..
Neviltis, baime, abejones ir smarkiai uzmerktos akys i mano ateiti, - stai kas apsedo mane, kartojanti paciam sau: "Ne, tai nepatrugdys mums.. mes iveiksime.. koks skirtumas?.. Juk tai neesme!.."
Praejo keleta minuciu.. Mano mintys chaotiskai lekia i visas pasaulio puses, per milisekundes primesdamos ivairias situacijas ir derinius.. "O gal?" "O kas, jeigu?.." Mintis vis kalasi galvon, o sirdis vis dauzos ir dauzos..
"Taip.. Taip..", - vis tvirteja mano supratime ta, siuo metu bjauri suvokimui, mintis.. "Taip, tai esminga.. Nors tai rodos nekaltas dalykas, taciau jis paliecia esmes supratima ir pamata.."
"Kas yra nuodeme?" - iskyla klausimas mano galvoje. "Taip, as zinau atsakyma - nuodeme yra atskirimas nuo Dievo.. menkiausiais ju - ir tu jau nebevertas Jo, atskiriamas nuo Jo. Dievas nekencia nuodemes. Jis yra sventas. "Bukite sventi, kaip ir as esu sventas", - tai Jo zodziai."
Tavo suvokimas ne toks.. Taip, sakytum tu, - nuodeme - atskirimas nuo Dievo. Taciau tau tai su islygom, nevisada, ne visiems...
Ak, kodel taip? Dieve, kodel? Viespatie, kaip as trokstu, kad apsviestum jos prota!.. Zinau, - augam skirtingai, skirtingi musu pazinimai, skirtingas dvasingumas, skirtingas kelias kuriuo eita, skirtingas, Dieve, skirtingas.. Taciau, Tu juo vedei, Tu taip norejai, tai Tavo planas, ir... jei Tu nori mus sujungti ateity i viena, - tai atverk ir Tavo pazinimo gelmes, leisk pamatyti Tave realu, neisvesta is formuliu, ne sukurta ir nepritaikyta sau sios istvirkusios kartos..

As jauciu lengvuma savo sirdyje. Numesta nasta, i ka dar galiu kreiptis, jei ne i Ta, kuriam priklausau? Dievas girdi mano balsa.. Is kur cia tos asaros mano akyse? Nusisypsau, valydamas jas ir pasijukes prie ko veda sis gyvenimas. :) Jos jau nustojo teket, bet veidas slapias..
Protas toliau tesia savo tyrimus.. Neramina mane tai, kad bijai zvelgti ten, kur yra tavo saknys.. Biblija.. Kodel? Argi ne ja remi savo tikejima, savo ispazinima ir gyvenimo prasme, argi ne sakai kad tai musu kelrodis, musu vienintelis istatymas ir autoritetas? Kodel nematai, kodel uzsimerki? Kodel nenori, galu gale? Kodel tau nesvarbu? Kodel taip yra? Dievo Zodis - mano pamatas, mano nekintanti Uola ir ispazinimo formuotojas. Iki siol maniau kad ir tau..
Man i galva pradeda listi gasdinancios mintys. Tai jos man atrodo nesamonem, tai akivaizdziais faktais.. Ar nesi tokia pati, kaip tie tikintys, apie kuriuos sakai kad jie tradiciju aukos, kurie salia Biblijos turi dar visokiu rastu? Ar taip nera su tavimi? Smerkdama tai, elgiesi pati tarsi tai butu tavo gyvenimo dalis.. Pasitiki kazko pasakytais teiginiais bei zodziais, kazkieno ismintimi ir supratimu, kazkieno iskiepitu tikejimu! Nu ir kas kad tai miniu suvokimas? Dievo Zodis, - kur Jis? Kas tau Jis? Meldziuosi, kad tai butu nevien isitikinimu paremimo saltinis, bet paciu ju, isitikinimu sulinys..
O kaip troksciau, kad viska remtum Juo! Ne, as nenoriu griauti tavotikejimo! Viespatie, meldziu, saugok nuo sito, geriau tegu bunu nelaimingas, negu sugriauti tai, ka Tu suformovavai, ka iziebei, uzauginai ir padovanojai jai.. Neleisk sito.. Tik apsaugok, kad tai nebutu pamatas ant smelio..
Zinau, kad veikiausiai reikia tik laiko. Taciau koks jis kankinantis!.. Bet as lauksiu! kankinsiuos, melsiuos, verksiu, bet lauksiu..
Dievas veikia. Dievas atveria savo gelmes ir leidziasi pazinamas tu, kurie Ji myli. O tu myli Ji.. Labai, labai..
Ir jauciu, kaip dabar mano sirdy gimsta viltis ir istverme laukimui. Visi mano jausmai pavergiami visagales meiles, kuri stiprina ir privercia mane eiti toliau..